- verteklis
- 1 vertẽklis sm. (2) RŽ, J.Jabl(Rdn), DŽ, NdŽ, FrnW 1. TDrI119, OGL II134, MLTEII565, Krž, Grd, Lk, Žgč, Vvr, Šv lenktais nagais šakės, kablys mėšlui versti, kanabėkas: Su tokiais vertẽkliais mėšlą kabino DūnŽ. Kur padėjai vertẽklį, reik eiti mėšlų valkčio išversti Vkš. Duok vertẽklį – eisu mėšlus išversti Dov. Kerta kerta su vertekliù NmŽ. Su vertekliù davė, šonkaulį įmušo Vn. Verteklį paimi, mėšlą atsiplėši, lengviau rankoms Kv. Linus merka į torpynę, kaip atsibūna, su vertekliù trauka, verta an dirvono ir skleida Lkv. Trauksi tus linus su vertekliu, kur mėšlus vertė Žr. Mėšlavežiuo būs reikalingas vertẽklis Gd. Ant vertẽklio kotą būtų antsidėjęs Krtn. 2. LKAI106(Kv) plūgo (žagrės) verstuvė: Vertẽklis, kur verta žemę DūnŽ.
Dictionary of the Lithuanian Language.